Temos pavadinimas: Gameris.lt :: Psichikos sutrikimai.

Parašė heLy· 12-05-2019 18:02
#7

deivis parašė:
MadCunt parašė:
Zmogau, depresija serga zmones kuriems smegenyse truksta serotonino. Do your research. Ne tau si tema, atleisk brolau.


vadinti "broliu" nepažįstamą asmenį virtualioje erdvėje, net nežinant kad esu gal būt mergina yra ganėtinai prastai su mąstymu tam žmogui ;D tu esi visiškas amateur psichologijoje, bet anyway, jeigu manai, kad tu toks asas? ką tu veiki tinklapyje, kurio daugumą sudaro 13-17 metų paaugliai? eik į daktarus ;D ;D tikrai "padėsi" žmonėm ;D

Matau, puolimas geriausia gynyba pas tave. Tureti savo nuomone ir ja diskutuoti yra viena, negu uzsipulti kita zmogu su kitokia ideologija nei tavo. Tu ne ka geresnis uz religinius fanatikus kurie zude ir zudo siomis dienomis del savo isitikinimu. Siurkstus palyginimas, bet jeigu esi bent kazkiek apsikaustes kokiu dediesi, tai suprasi.


O dabar prie temos.(tekstas nebus rislus, tiesiog delioju mintis i sakinius) Dziaugiuosi uz tave "MadCunt", jog pradejai ieskoti pagalbos ir nevengi apie tai kalbeti, uzsidarymas yra gan zalingas dalykas, o "rysio" neuzmezgimas betkokiu atveju taip pat skaudina. Esu susidures su "tokiais" zmonemis kaip tu savo gyvenime ir gal net esu pats toks iki tam tikro lygio. Atvirauti apie tai labai nenoriu, nes tai man asmeniska ir yra zmoniu, kurie mane pazysta irl is cia, bet ne pakankamai, jog apie tai noreciau uzsiminti. Netikiu kazkokiomis "silpnybemis" savizudybes klausimu, tad stengiuosi ziureti i si reikala pro kuo logiskesnius akinius ir is visu imanomu pusiu. Manau realiai visi turime kazka gyvenime, kas mumyse skatina depresijos pojuti: sh!tty vaikyste, nesekme kazkokiam mum svarbiam reikale ir pns. Tokios nesamones, ypac vaikysteje, "sugadina" dar auganti prota, todel issivysto visokie psichologiniai sutrikimai, nuo panikos priepuoliu iki saves zalojimosi tam, kad susvelnint emocini skausma nuo elementariausio atstumimo. Nemanau, jog yra kazkoks switch kuri patys pasirenkame flippint kada uzsigeide... jeigu save skatini kiekviena karta, kad tu nesi liudnas, tai ar tu tiesiog to neuzmaskuoji? visi turime kazkoki escape goat nuo savo "problemu", tebunie tai video games, alkoholis, some types of drugs ar tiesiog kokios kitos veiklos. Daug kas sako, kad padeda jiems tiesiog buvimas tarp zmoniu, bet nemanau, jog tai kazkoks magiskas ir universalus vaistas. Depresija sergantys zmones daznai turi kelis veidus, tad net patys artimiausi zmones tik po savizudybes suzino apie toki reikala.
Vaistu ryjimas taip pat turi savo pliusu ir minusu.
+ subalansavimas hormonu, kuris leidzia pasijausti "laimingais".
+ - blogu emociju nuslopinimas, bet tuo paciu visu emociju nuslopinimas po ilgesnio vartojimo.
- chemine priklausomybe.
- hormonu "crash" po piliuliu nevartojimo.
- psichologinis prisirisimas prie pojucio (prarysiu tab(L)ete ir viskas bus ok).

Istorijos apie kitus (kai prisiminsiu kazka daugiau, papildysiu):
1. Buvau dar per mazas jog suprasciau visa sita tema, tad cia tiek kiek pamenu. Egzistavo, gal ir dar egzistuoja, toks zmogelis, kurio abi rankos nuo riesu iki bicepcu visos supjaustytos, keliais sluoksniais over and over. Girdejau, jog jis buvo zegzdriuose gulejes ne karta. Pjaustesi del betkokios priezasties (kitu nuomone). Pats nebuvo jis tas tipinis uzsidarelis, kur saules sviesos nemate. Turejo mano ziniomis draugu, buvo darbstus, kiek pamenu atrode kaip tipinis vyras, nei bjaurus ar dar koks (no, am not gay, why u askin).
2. Is antros kartos rato. Viriskis sirgo depresija nuo paauglystes, be diagnozes. Turejo zmona, 4 vaikus, namus, uki, kurio uzteko visai seima ir dar giminem (#LithuanianDream). Ne karta jo zmona ji sustabde keliant ranka pries save. Buvo linkes i alkoholi del tos pacios depresijos. Kai negerdavo budavo gimines pasibuvimo siela, visiems jis patiko, sugebedavo su visais sutart. Likus 2 dienoms iki velyku pasikore vienas namuose(berods 55m).

Nemanau, jog butent depresija galima vadinti liga, tai labiau nepriimtinas proto sutrikimas, mano akimis, nes niekas nenori matyti liudno veido, kai jie patys yra laimingi. Socialiai tokie zmones naturaliai atstumiami, nes jie mat "kitokie" ar "nenormalus". Izoliacija tokiu atveju niekam nepadeda ir tik gilina problema. Tiek daug dar nesuprantame apie zmogaus prota, bet ir patys save sustabdome nuo pazinimo, nes tai lenda i musu asmeninius gyvenimus.