Parašė Kdosda Hegen· 23-06-2019 11:55
#450
Is ko ir sprendziu, kad nesupratai zaidimo.
Ar tik man taip atrodo ar bet kuriam pasakiusiam, kad SH4 nepatiko tu pasakytum, kad šis nesuprato žaidimo. Man atrodo, kad beveik visi kuriems neptiko SH4 suprato kas per game, jiems tiesiog nepatiko toks game. Pats MANAU, kad supratau tiek storyline tiek žaidimo idėją, pats NitroRad, kurį pasiūlei pažiūrėt, žaidimą apibūdina panašiai, kaip aš. Tai skaitos, kad ir jis nesuprato žaidimo? Norėčiau išgiršt iš taves kaip konkrečiai reikia suprast tą žaidimą.
Butent todel kad lygiu dizainas zaidime yra puikus, tiek strukturiskai.
Iš kurios pusės žėsi, man (kalbant tik apie Subway ir Water Prison lygius) visą laiką buvo neaišku, kur eiti. Geras lygių dizainas yra tada, kai žaidėjas suvokia/atsimena aplinka. Jeigu jis greitai pasiklysta ir turi 10x youtubei žėt kur eit, tada level design tikrai nėra geros struktūros. Nebent sakysi, kad žaidimo tikslas žaidėją paklaidinti, kaip labirinte, tada fine, it's good level design, tik tikrai ne mano skonio.
Beja neužsiminiau, bet žaidimas turi siaubingas grafikas, turiu galvoj yra daug vietų kur tiek sienos tiek durys yra pilkos ir neįmanoma atskirti. Tad daug kartų youtubei žėdamas, kad veikėjas turėjo praeiti pro durys, kur galvojau, kad yra siena, nes grafika, per prasta, kad suprasčiau tai jau tikrai nekas. Tai vienas iš dviejų žaidimų kur susiduriau su tokią problemą (nepamenu dabar kito game), LGN NES žaidimai net geresnes grafikas turėjo, ėjo atskirt kur durys, kur siena. Ir čia ne man vienam taip, draugas kartu buvo irgi nepamatė kelis kartus, kad durys yra.
Jei zaidi galvodamas, viskas puikiai susideda i savo vietas.
Tai tai suprantu ir suprantu, kad tokia dizaino esmė, tiesiog man toks dizainas labai nepatinka.
Del viso kito ka parasei, su vaiduokliais yra budai susidoroti, kad net Hard mode zaidziant tampa cakewalk jei zinai ka darai. O zinoti daug nereikia. o su 5 kardais galima juos galutinai paguldyti.
Šitos informacijos niekas net nežino, kelis forumus patikrinus visi rašo, kad juos galima tik su kardu prsimeigti, niekas neužsimina, kad 5 kardai galutinai nužudo vaiduoklį. Čia tik toks žaidimo ekspertas kaip tu gali tokius dalykus žinoti, kur žaidimą kokį 10x perėjęs. Tad pirma kart žaidžiant to žinoti tiesiog "neįmanoma". Beto kardai buvo labai reti, turėti 5 kardus jau sunkus įgyvendinimas, nežinant jų locations.
Alan Wake dideliu trukumu taipogi turejo. Du kartus perejau, ir abiejais kartais jau 1/3 zaidimo perejus pradeda nusibosti priesu encounteriai.
Čia iš mano perspektyvos absurdas. Kokia esmė žaist žaidimą 2x jei jei jau pirmą kart nelebai patiko. Mano principas niekad nežaist žaidimo antrą kartą, jei jau pirmą kart nepatiko. Manau tai tiesiog laiko švaistymas, labai retai pasikeičia nuomonė. Su kinais labiau tikėtina, kad pasikeis, nes tiesiog pasikeičia žmogaus mąstymas ir galima kino įdėją suprast kitaip vėlesniame gyvenimo amžiuje. Bet su žaidimais, jei nepatiko žaidimo mechanikos pirma kart tai nepatiks ir vėliau, nebent peržaidi dėl storyline tada jau kita kalba, bet man tada geriau būtų tiesiog all cutscenes youtubei pažėt.
Visa laika naudoji tas pacias mechanikas ir nera jokios varijacijos. Pasvieti, pasaudai ir viskas. Ir tai galioja visiems priesams iki vieno.
Bet ar ne visuos games tas pats? Pačiam SH4 vien tik daužai arba šaudai priešus, nu dar yra vaiduokliai kuriuos gali prismeigt, bet vistiek įvairovė maža.
Muzika irgi nebloga, bet truksta jos labai zaidime veiksmo metu. Skaityk nera. Tad jis net nesilygina su SH4.
Galima suprast, kad pagrinde tik dėl muzikos SH4 gerenis. Beto yra muzika, kai combat vyksta, tiesiog ji nėra ryški, man patinka taip. Per SH4 net nepamenu muzikos pasikeitimų per combat, bet tikriausiai tiesiog nepamenu ir tiek. Man pačiam labai patinka SH4 soundtrack, nors Alan Wake dar labiau patinka.
O blogiausia, kad pats zaidimas manes niekada neisgasdino, kad ir psichologinio siaubo, bet jokios baimes apskritai nejauciau.
Lygiai tas pats yra man tik atvirkščiai. Man SH4 buvo įdomus, bet nieko baisaus neradau, tiesą sakant beveik viskas buvo weird ir interresting, o ne scary. Tuo tarpu žaidžiant Alan Wake man daug kartų šiurpas nueidavo. Kas baisu, o kas ne labai skirsis kiekvienam žmogui todėl apskritai esu prieš visokius BEST HORROR GAMES lists. Kai pavyzdžiui žmonės dažniausiai į tokius listus deda Outlast ir Amnesia. Outlast man buvo labai smagus, greitas adreralino pilnas action game, gerai praleidau laiką, bet net minties nebuvo, kad horror game, tas pats ir su Outlast 2, kuris man beja dar labiau patiko. Tuo tarpu Amnesia mane iki nugriuvimo prajuokino, tiesiog bėgdavau nuo monstru ir pasislėpdavau už kokio stalo ir žiauriai juokinga budavo kai jie beviltiškai bando mane pasiektį arba išvis užstringa kažkokioje kėdėje ir nebegali net pajudėti, beto monstrų išvaizda labai juokinga. Be Alan Wake man šiurpą sukėlė ir net neblogai išgąsdino Diablo 1, Silent Hill 1, Harry Potter pirmi 2 games, The Bureau Xcom Declassified, System Shock, F.e.a.r. 1 ir daugybė kitų kurie eiliniems žaidėjams tikriausiai yra visiškai nebaisūs. Taigi manau, kad išvis nederėtų skirstyt horror games pagal baisumą.
Galbut geriau suprastum perzaides ji daugiau kartu, nes pats kuo daugiau ji zaidziau ir atkreipiau demesi i visas detales, tuo labiau supratau, koks cia genialus zaidimas. Ir butinai rekomenduoju PS2 versija.
Na akivaizdžiai kaip rašiau, nepatikusiam game antro šanso tikrai neduosiu. Šiaip aš lošiau ant PC, kuo PS2 tavo nuomone geresnė versija?